- trečiametis
- trečiamẽtis, -ė adj. (2) Š, NdŽ, trẽčiametis (1) Grž; Ser 1. Š, DŽ, NdŽ kuris trejų metų amžiaus. 2. TS1903,3 kuris mokosi trečius metus: Trečiamečiai vaikai [mokykloje] duoda pavyzdį jaunesniesiems sp. 3. kuris trečiojo augimo: Po pirmamečių dobilų miežiai užauga gerai, po antramečių ir trečiamečių – blogiau rš.
Dictionary of the Lithuanian Language.